Neseniai rausdamasi savo daiktadėžėse, radau, iš medaus mėnesio kelionės po Europą parsivežtą „Fragonard“ kvepalų mėginėlį. Turėjau jų keletą, bet visus labai mėgstu mistifikuoti - apipinti legendomis, pasakomis, lyg tai būčiau princesė ir turėčiau tris padovanotus riešutus, kurių kiekvienas pralukštenus pildo norą.
Taip yra ir su dovanomis. Net jei jas pasidovanoju sau.
Ši, įpakuota kvepianti servetėlė mano akį vis traukė jau kelios dienos. Kairėje, ant spintelės, prie darbo stalo - ji vis sublizga mano akyse savo slidžiu paviršiumi, primindama dar neišnaudotą galimybę. Ir šiandien, pati nepajusdama, čiupau tą pakelį, o praplėšusi mažą kampelį - ėmiau godžiai uostyti. Kvapų, kvapų, saulės, atostogų kaitros! (O ko gi reikia daugiau po darbų maratono?)
Mane nugalėjo „Verveine“. Ir tie skambūs prancūziški žodelyčiai „eau de toilette“, „parfumeur“... Vaizduotėje iškilo aplankyto Graso miestelio kalnynas, kurio pakalnių paklodėse žydi kvepalams paruošti magiški žiedai, kur net automobilių aikštelėse sodriai veši rozmarinai. Patryniau tąkart juos, žalius, tarp delnų, maloniai jausdama ištekantį jų eterinį aliejų. Och, mistinis įkvėpimas kurti savo kvepalų gamą!
Sėkmė. O gal čia reiktų padėti keletą šauktukų, kadangi... ėmiausi aiškintis verbenų reikšmę ir jo kvapo įtaką žmogui. Taip, taip, sėkmė. Būtent viduramžiais žmonės verbenų nešiodavosi norėdami prišaukti sėkmę. Ir čia jau galiu cituoti iš „Gėlių magija“ knygos: „…<...> verbena gali pakeisti gyvenimą taip, kad jis ims tekėti jums tinkamiausia vaga. O tai, be abejo, sukurs palankiausias gyvenimo sąlygas ir padės prisivilioti sėkmę.“ Ar čia yra ko nors išsigąsti? Pavyzdžiui, o ką - aš nesėkminga? Ar pačiupau verbeną, nes man trūksta sėkmės? O gal verbenos žodis tik tiek magiškas, kiek pati išjaučiu, nes verbenos tuose kvapų mišiniuose - ne tiek ir daug?
Skaitau toliau apie verbeną, ir ryškėja jos sąsaja su darboholizmu: „mėgti savo darbą yra viena, bet dirbti apsėstam, pamiršus viską gyvenime, visai kas kita.“ …
Dievai, intuiciją gali vadinti atsitiktinumu, tačiau šis intuityvus poelgis - pasikvepinti verbena ir aiškintis, kodėl tai padariau, man atstoja veidrodį pro kurį negaliu praeiti, kai matau save gražią. Gal skamba kiek keistai, bet tai vadinu „gėlių kalba“. Nebūtinai, tai yra ženklai, kuriais reikia tikėti. Galima tiesiog nekreipti dėmesio. Bet, šįkart, turiu pripažinti, kad sėkmė - tai mokėjimas stebėti save. Ir galų gale - sėkmė, kai Tavo darbas duoda rezultatų. Šiandien tai ypač jaučiu.
Vadinu sėkme, kai augalų prieglauda gavo rūpesčio ir dėmesio iš visuomenės, ne tik - iš manęs. Kai darbas dirbamas iš širdies - tampa Tavo keliu. Tavo ir kitų žmonių keliu, nes visi nori traukti į tą pačią pusę.
Sėkme vadinu net ir tokius mažus dalykus, kai ...kai darbe gali užuosti atostogų kvapą, ....kai gali pasinerti į kelionės prisiminimus, ...kai gali atsiversti įdomią knygą!
Kai imi įsimylėti iš naujo gyvenimą!
